Įspūdžiai iš absolventų konferencijos Latvijoje

absolvent2013

Gegužės 30 – birželio 2 d. Latvijoje, krikščioniškame stovyklų ir konferencijų centre „Gančauskas“, vyko tarptautinė krikščionių absolventų konferencija „At the Lights“. Tradiciškai tokia konferencija rengiama kas dveji metai. Į ją paprastai atvažiuoja buvę krikščionių studentų judėjimų nariai iš Lietuvos (LKSB), Latvijos (LKSB) ir Estijos (EEüü). Latvių būrys, be abejonės, buvo pats didžiausias, estų absolventų, deja, nesulaukėme nei vieno. Na, o iš Lietuvos keliavome šešiese. Siūlome paskaityti kelių merginų atsiliepimus.

 

Šiais metais kaip tik baigiau bakalauro studijas. Paskutiniuosius mėnesius vis mąsčiau apie ateitį ir melsdamasi dažnai prisimindavau eilutę iš Laiško filipiečiams: „kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau“ (Fil 1, 10). Galvojau: prieš mane yra tiek daug ateities pasirinkimų, bet – vis dėlto – kas yra vertingiau? Vertingiau Dievo akyse? Perskaičiusi tą pačią eilutę angliškame Biblijos vertime, nustebau: ten verčiama ne „kas vertingiau“, bet „kas geriausia“. Oho, pamaniau. Na, ir aukšta gi Dievo kartelė… Taip pradėjau klausti, kas man būtų geriausia priimant su ateitimi susijusius sprendimus.

Konferencijoje – mano nuostabai – tris dienas studijavome būtent laišką filipiečiams. Taip supratau, kad būtent jam turėčiau skirti daugiau dėmesio. Biblijos studijose, diskusijose Paulių pamačiau labai žmogišką – su visomis emocijomis, rūpesčiais… Ypač nustebino jo sveikas požiūris į ištikimus Kristaus tarnus. Jis sako: „gerbkite tokius žmones“ (Fil 2, 29), t. y. branginkite, vertinkite juos, nes jie svarbūs. Kristus vertas aukščiausios pagarbos, bet žmonės TAIP PAT turi būti vertinami.

Taip pat išvydau Paulių kaip drąsų, kantrų ir džiaugsmingą maldos žmogų. Jo maldos pavyzdys – tiesiog įstabus: „kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau [angl. „geriausia“], kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei.“ (Ef 1, 10–11). Iš šios maldos supratau, kaip svarbu DABAR pasirinkti tai, kas geriausia, vertingiausia Dievo akyse, kad ATEITYJE, t. y. Kristaus dieną, būčiau be priekaišto ir kupina Jo vaisių. Pasirinkimų išties yra begalė, ir esu laisva rinktis bet ką, tačiau, pažindama Dievą, gerai pagalvosiu, ir gali būti, kad turėsiu numirti netgi savo pačios planams ir standartiškos ateities vizijoms. Nors žmogiškomis akimis tai atrodo neįmanoma ir netgi kvaila, visgi Kristaus, kuris pats save padarė nieku, nors buvo vertas visko, pavyzdys primena esant priešingai.

Taigi ši konferencija, kurioje dalyvauvau pirmą kartą, mane vėl sugrąžino prie Šv. Rašto, priminė Dievo žodžio grožį, gylį, jėgą ir slėpiningumą… Ir vilties sklidiną ateitį su Kristumi. (Akvilė)

 

Pagalvosite, kad Gančauskas – tai lietuvis. Galbūt sąsajų su lietuvybe ir galima rasti, bet ši vietovė yra Latvijos šiaurės rytuose. Čia kelioms dienoms buvo susirinkę tie, kam rūpėjo dvasinė atgaiva. Šeimininkai latviai viską gerai suorganizavo ir nuostabiai priėmė mus, brolius lietuvius. Pagrindinis konferencijos kalbėtojas buvo IFES regioninis sekretorius Europoje ir Azijoje Tim Vickers (Didžiosioji Britanija). Jis dalinosi savo įžvalgomis iš Laiško filipiečiams. Konferencijoje taip pat  buvo ir kitų  nuostabių kalbėtojų, kurie vedė seminarus apie motinystę, tarnavimą ir šeimą, Biblijos ir sekuliarios kultūros sąsajas ir kt. Įžvalgų ir gilių minčių  buvo pasakyta daug, kiekvienam turbūt įsiminė tai, kas atrodė tuo metu svarbiausia. Galima būtų paminėti kelias mintis. Viena iš jų – tinkami vaisiai. Gyvenimo vaisiai ne visada atrodo tokie, kokie turėtų būti arba kokių pageidautų Dievas. Tai labai paprasta mintis, tačiau kad užaugtų nuostabūs vaisiai, reikia daug dirbti, skirti laiko ir kantrybės. O gal dažniausiai trūksta noro ir vidinio variklio. Juk įmanoma nenusižengti įsakymams, pavyzdžiui, įsakymui „nevok“. Tam turime valios. Jeigu tam valios turime, galime valią „užauginti“ ir kitiems dalykams. Kita mintis, susijusi su pirmąją, tai paklusnumas. Paklusnumas Dievui. Jeigu turime puikią klausą, tai puiku. Būtų nuostabu, kad mūsų klausa „išgirstų“ Dievo žodžius. Dažniausiai esam stipriai gundomi, sunkiai tam atsispiriame, todėl nepaklūstame. Iš pradžių tėra pagunda, o rezultatas – nepaklūstame Dievui, užmirštame Jį ir Jo pažadus. Svarbiausias klausimas, į kurį galime tyliai sau atsakyti – ar mes pasitikime Dievu? Ar tikime, kad mūsų Dievas yra gyvas Dievas? (Margarita)

 

Labiausiai iš absolventų konferencijos įsiminė  Mark R. Sandberg  seminaras, kuriame buvo kalbama apie socialinius tinklus, spaudą, radiją, televiziją ir jų poveikį žmogui. Šiandien gausūs įvairios informacijos srautai neapsakomu greičiu veržiasi į mūsų gyvenimus. Mes nuolat dalinamės informacija, bet iš tikrųjų ja neapsikeičiame, nes nebėra laiko apmąstyti, nevyksta dialogas. Seminaro vedėjas skatino skaityti „senas“, klasikines knygas, nes kiekviena karta  būna padariusi tam tikras savo meto įžvalgas, kurios išlieka knygose. Ir, be abejo, skaityti Bibliją, kuriai nuolat trūksta laiko…  Jeigu nori tapti švarus, nepakaks vieno vandens lašo. Atsukęs čiaupą, gausiai pilsi ant savęs vandenį (savaime suprantama). Taip pat ir skaitant Bibliją – jeigu skirsi tik 5 min. per dieną, tai bus tik vandens lašas. (Skaistė)

 

Nuotraukos autorius Toms Krumins (Latvija).

Kitas nuotraukas galima pamatyti čia.