Istorija “Mažasis skeptikas”

Mažasis skeptikas  Mažasis skeptikas

Viena besilaukianti motina po širdimi nešiojo trynukus. Vienas iš jų buvo mažasis tikintysis, kitas – mažasis dvejotojas ir trečias – mažasis skeptikas.

Mažasis dvejotojas klausia:
- Ar jus tikrai tikite gyvenimu po gimimo?

Mažasis tikintysis:
- Taip, aišku, kad tikiu. Mūsų gyvenimas čia yra tik tam sugalvotas, kad mes augtume ir pasiruoštume gyvenimui po gimimo. Mes turime pakankamai sustiprėti tam, kas mūsų laukia.

Mažasis skeptikas mano:
- Kokia nesamonė, tas gyvenimas juk neegzistuoja. Kaip čia gali atrodyti tas gyvenimas po gimimo?

Mažasis tikintysis:
- Šito ir aš tiksliai nežinau. Bet po gimimo bus daug šviesiau negu čia. Ir galbūt mes lakstysime ir valgysime burna.

Mažasis skeptikas:
- Kokia nesamonė! Lakstyti ir valgyti burna, kas per juokinga mintis. Mes juk turime bambagyslę, kuri mus maitina. Ir be to, gyvenimas po gimimo neįmanomas, nes jau ir dabar bambagyslė per trumpa.

Mažasis tikintysis:
- Ne, gyvenimas po gimimo tikrai bus. Tik bus truputi kitaip nei čia.

Mažasis skeptikas:
- Iš ten dar nei vienas nesugrįžo. Su gimimu gyvenimas baigiasi. Ir gyvenimas čia yra kančia. Ir tamsus.

Mažasis tikintysis:
- Net jei ir aš negaliu tiksliai pasakyti, kaip tas gyvenimas po gimimo atrodo, bet vieną dalyką tikrai žinau. Mes pamatysime savo mamą ir ji mumis rūpinsis.

Mažasis skeptikas:
- Mamą?!! Tu tiki, kad mes turime mamą? Ir kur gi ji yra?

Mažasis tikintysis:
- Na čia, visur. Aplink mus. Mes egzistuojame ir gyvename jos dėka. Be jos mūsų nebūtų.

Mažasis skeptikas:
- Nesamonė! Mamos aš niekada nemačiau, vadinasi, jos nėra.

Mažasis tikintysis:
- Kartais, kai mes būname labai ramūs, mes galime girdėti, kai ji dainuoja. Arba juntame, kai ji glosto mūsų pasaulį.

Tada mažasis dvejotojas paklausė:
- Taigi, jei vis dėlto yra gyvenimas po gimimo, tai ar mažasis skeptikas bus nubaustas, kad jis juo netikėjo?

Mažasis tikintysis:
- To aš nežinau. Bet galbūt jam pliaukštelės per užpakalį, kad jis atvertų akis ir pradėtų naują gyvenimą!