Kaip aš pamilau…

Vieną kartą aš iš tiesų patikėjau Dievu. Galima sakyti, kad mano gyvenime iki tol viskas buvo gerai: pilna šeima, mylintys tėvai, daug draugų. Pati buvau labiau gera mergaitė negu bloga. :)

Dievu tikėjau visada, bet tas tikėjimas neskatino manęs gyventi pagal Jo įstatymus. Mokykloje turėjome tikybos pamokas. Vienoje iš pamokų mokytoja pasakojo apie mirtį, pragarą, amžinus kankinimus ir pan. Nuo to laiko aš labai bijojau mirties, galvojau apie ją dažnai, stengiausi būti gera, kad patikčiau baisiam Dievui, kad Jis nenusiųstų manęs į pragarą, melsdavausi, kaip mokėjau, vakarais. Kartą dėl tos baimės mane ištiko didelė isterija…

O pasikeitė mano gyvenimas maždaug taip: mes su draugu sėdėjom ant suoliuko ir gėrėm alų. Tuo metu mano gyvenimas klostėsi labai gerai: meilė, užsienis (tai buvo Vokietijoje), pinigai, daug draugų, tėvai kažkur toli, nekontroliuoja, gyvenk ir mėgaukis… Bet Kai Kas buvo pamirštas… Ir Jis nusprendė priminti apie Save. Prie mūsų priėjo moteris, pakvietė į bažnyčią, davė savo telefono numerį, pažadėjo padovanot Bibliją. Mes gana ilgai bendravom su ja, apie gyvenimą, apie satanistus…

Po trijų savaičių aš jai paskambinau ir po truputį (nors ne, iš tikrųjų, viskas vyko labai greitai) prasidėjo naujas gyvenimas, kuriame dabar Dievas užėmė pirmą vietą. Tiesą sakant, aš pirma nevisai supratau, kam visa tai dariau: pradėjau nagrinėti Bibliją, melstis, vaikščioti į bažnyčią, pasakoti apie Dievą savo draugėms… Bet, matyt, atėjo ir mano laikas. Dievas žino, kam ir kada reikia ateiti pas Jį. Aš esu labai dėkinga Viešpačiui už tai, kad mano gyvenime nebuvo, pvz., narkotikų. Dabar aš suprantu, kad Dievas yra reikalingas visiems ir kiekvienam. Ar tu narkomanas, ar gera mergaitė – nesvarbu. TAU REIKALINGAS DIEVAS!

Tai, kad Jis gelbėja, tikrai yra stebuklas! Ir dabar Jis daro įvairius stebuklus mūsų gyvenimuose: reikia tik atverti akis plačiau ir stebėtis, stebėtis… Dar… Dievas grąžina tai, kas buvo prarastą. Aš anksčiau visada norėjau dainuoti, lankiau įvairius dainavimo būrelius, bet kažkodėl nei viename neužsilaikiau. Ir svajonė likdavo tik svajone… O bažnyčioje Viešpats davė man šlovinimo tarnystę! Tebūna pašlovintas Jo vardas! Dievas yra! Ir jis yra nuostabus! :)

Polina