Pirmoji meilė

rankytes1

Buvau visai mažutė. Prisimenu, jog tada “Kėdainių tikėjimo žodžio bažnyčia” rinkdavosi kultūros centre.
Tą rytą aš stovėjau pačiame gale. Aplink mane stovėjo daugybė žmonių, mama taip pat buvo šalia. Visi buvo tokie dideli, o aš vienintelė tarp jų tokia maža. Buvo susirinkimo pabaiga, atmosfera kažkuo ypatinga. Kažkas išėjo į priekį melstis atgailos malda. Pastorius paprašė melstis ir visus kitus kartu su jais. Tuomet aš širdy aiškiai suvokiau: aš negaliu šios maldos, šių žodžių sakyti tiesiog… Negaliu jų sakyti nesureikšmindama, paprastai… Aš privalau juos sakyti nuoširdžiai, privalau norėti to, ką sakau ir po maldos jais gyventi… Ir aš sakiau. Nuoširdžiai.
Ir po tos mažos mergaitės maldos prasidėjo jos kelionė kartu su Dievu. Kartais per dykumas, kartais per slėnius, o kartais ir per žaliuojančias pievas.

Gretė