“Zeitgeist – the movie” filmo I-os dalies (“The greatest story ever told”) analizė

Zeitgeist - the movie 1-os dalies analizė  Zeitgeist - the movie 1-os dalies analizė
Zeitgeist - the movie 1-os dalies analizės pristatymas  Zeitgeist - the movie 1-os dalies analizės pristatymas
images

“Zeitgeist” (vokiškas žodis, reiškiantis “laiko dvasia”) yra pavadinimas filmo, kuris daro įtaką tūkstančiams jaunų žmonių dėl patikimai atrodančio pristatymo bei daugybės „irodymų“ pateikimo. Toliau šiame straipsnyje bus nagrinėjama tik pirmoji filmo dalis, kadangi šioje nagrinėjamos krikščionybės doktrinos.
Šis dokumentinis istoriškai netikslus filmas sukurtas 2007 metais Peter Joseph, kuris siekia įtikinti žiūrovus, kad Naujojo Testamento autoriai pasiskolino Jėzaus nekaltą prasidėjimą, mokinių, stebuklų, nukryžiavimo ir prisikėlimo idėjas iš senovinių pagoniškų religijų, kurios egzistavo seniai dar prieš Kristų. Filme yra netgi teigiama, kad net pats Jėzus neegzistavo. Jau pirmuose epizoduose Bibliją skaičiusiam žmogui turėtų būti aišku, kad medžiaga surinkta ne iš patikimų šaltinių ir netgi dažnai remiasi nuogirdomis.

Turinys

1. Filme pateikti argumentai
2. Peržvelkime faktinius duomenis apie Jėzų ir mitologinius veikėjus
2.1. Horas (angliškai: Horus)
2.2. Dionisas (angliškai: Dionysus)
2.3. Atis (angliškai: Attis)
2.4. Mitra (angliškai: Mithra)
2.5. Krišna (angliškai: Krishna)
2.6. Jėzus Kristus (angliškai: Jesus Christ)
2.7. Ištraukos apie Jėzaus gimimą iš Evangelijų (Naujojo Testamento)
3. Kristaus istoriškumas
4. Apie Betliejų, kryžius ir žuvis
5. Apie Krikščioniško Dekalogo ir Egipto „Mirusiųjų knygos“ sąryšį
6. Apie filmo šaltinius
7. Išvados
8. Priedas

1. Filme pateikti argumentai

1. Jėzaus istorija labai panaši į Horo, Ačio, Krišnos, Dionizo, Mitros
2. Jėzaus tapatybė paimta iš astrologinių simbolių
3. Betliejus – vieta danguje, o ne žemėje
4. 12 Jėzaus mokinių (ir kitose įvairiose Biblijos vietose pasikartojantis skaičius 12) – 12 zodiako ženklų
5. Kryžius su apskritimu – pagoniškas zodiako simbolis
6. Mozė – buliaus amžius, Jėzus – žuvies amžius, ateisiantis amžius – vandenio. Biblijos veikėjai sutapatinami su zodiako ženklais
7. Jėzus pamaitina žmones 2 žuvim, pakviečia eiti kartu 2 žvejus, todėl Jėzus tikrai yra žuvies amžius
8. Krikščioniškas simbolis žuvytė – pagoniškas žuvies zodiako ženklas
9. Jėzus sako, kad bus su žmonėm iki amžiaus pabaigos – iki kito zodiako ženklo. Biblijoje nekalbama apie jokią pasaulio pabaigą, kurios laukia krikščionys
10. Randama daugybė panašumų tarp Egipto religijos ir Krikščionybės
11. Egzistuoja daugybė pasakojimų įvairiose šalyse apie pasaulinį tvaną, todėl krikščionybė jį nukopijavo
12. Mozė – nukopijuotas personažas iš kitų religijų
13. Dievo įstatymai perdaryti iš Egipto Mirusiųjų Knygos
14. Jėzus – Juozapo (iš Senojo Testamento) atitikmuo Naująjame Testamente
15. Beveik nėra metraštininkų (3 tikri ir vienas išgalvotas (apgaulė)), užfiksavusių Jėzaus egzistavimą
16. Jėzaus istorija – romėnų politikų sukurta, politiškai orientuota žmonių valdymo priemonė
17. Katalikų bažnyčia naudojosi šia religija valdydama visą Europą per žudymus ir panašiai
18. Religija yra vergystė

2. Peržvelkime faktinius duomenis apie Jėzų ir mitologinius veikėjus

2.1. Horas (angliškai: Horus)

Mitų santrauka
Egiptiečių mitologijoje Horas yra saulės dievas sakalo galva arba tiesiog sakalas. Vanago ar Sakalo pavidalo dievų pirminis vardas. Reiškia „aukštis, dangus“. Egipto faraonai buvo laikomi Horo inkarnacijomis.
Ivairūs Horai (apie 7 skirtingus dievus) randami Egipto mitologijoje. Pradžioje jie visi buvo skirtingos dievybės, tačiau galiausiai buvo visi „suplakti“ į vieną ir tie skirtumai buvo laikomi vieno Horo skirtingais aspektais, o prieštaravimus buvo šalinami kuriant naujus mitus apie jį.
Horo gimimas buvo toks: Setui nužudžius Isis vyrą Ozirį, ji norėdama atkeršyti savo sparnais plasnoja virs sudraskyto Ozirio lavono ir surenka jo esmines daleles ir tuomet tampa nėščia. Pagimdo Horą, kurį Setas vis kėsinasi nužudyti.
Suaugęs Horas nuolatos kovoja su Setu dėl valdžios ir galiausiai jį nugali, tapdamas viršutinio ir žemutinio Egipto valdovu. Apie Horo mirtį mitologijoje neradau.

Palyginimas su Zeitgeist teiginiais
Neradau nieko, kas patvirtintu filmo teiginius apie Horą. Galbūt vienas panašumas yra tas, jog Horą pagimdė deivė, apsivaisinusi iš negyvo dievo surinkta esybe. Kitas prisikėlimo panašumas galbūt tas, jog Horo tėvas Oziris buvo sukapotas į keturioliką dalių, išnešiotų po visą Egiptą, vėliau surinktas vėl ir sugrąžintas į gyvenimą, bet neatgavo fizinio kūno, o tapo šėšėlių požemių karalystės nariu.

Šaltiniai

http://nefertiti.iwebland.com/religion/osiris1.html

http://www.egyptianmyths.net/horus.htm

http://lt.wikipedia.org/wiki/Horas

2.2. Dionisas (angliškai: Dionysus)

Mitų santrauka
Graikų linksmybių, vyno, atgimstančios gamtos dievas, Dzeuso ir Semelės (mirtingosios) sūnus.
Yra kelios jo gimimo istorijos:
Kadangi Dzeuso žaibai Semelę sudegino, Dzeusas nusprendė išnešioti 6 mėnesių jos įsčių vaisių savo šlauny. Taigi Dionisas gimė laiku.
Antroji versija teigia, jog Dionisui gimus ir šiek tiek paaugus, jis buvo titanų suplėšytas ir suvalgytas ir liko tik jo širdis. Tuomet Dzeusas davė tą širdį suvalgyti Dioniso motinai Samelei ir ji antrą kartą pagimdė Dionisą.
Berniuko nekentė ir persekiojo deivė Hera, todėl jis buvo paslėptas ant Nisos kalno. Ten jis augo, išmoko auginti vynuoges ir daryti iš jų vyną. Vėlau daug keliavo po įvairias šalis ir kūrė savo garbintojų kultą, o nenorinčius jo garbinti – išvesdavo iš proto ir žiauriai nužudydavo. Darė daug stebuklų kaip ir pridera graikų dievui: pasiversdavo gyvūnu, kitus paversdavo gyvūnais, išvesdavo žmones iš proto, aptemdydavo protą ir pan. Galiausiai apsigyveno Olimpe.

Palyginimas su Zeitgeist teiginiais
Ar Dioniso mama buvo nekalta mituose yra nutylima, gruodžio 25 dieną buvo švenčiama viena iš Dioniso garbinimo švenčių, Dionisas tikrai daug keliavo (net iki Indijos) ir visur mokė kaip auginti vynuoges, gaminti vyną bei skatino girtuoklystę, orgijas. Apie jo mirtį ir prisikėlimą žinoma tik iš vienos iš gimimo istorijų (plačiau skaityti mitų santraukoje).

Šaltiniai
Stabryla, Stanislaw (1936), Mitlogija suaugusiems: dievai, didvyriai, žmonės. Vilnius, „Mintis“, 2001, ??-??psl

2.3. Atis (angliškai: Attis)

Mitų santrauka
Graikų mitologijoje frigų kilmės, augalijos dievas, susijęs su žemės derlumo galių Deivės Motinos Kibelės orgiastiniu kultu. Atis buvo jaunas gražus piemuo.
Ačio kilmės yra keli mitai:
• Vienas mitas teigia, kad hermofrodito Agdisčio nutrauktoms genitalijoms nukritus ant žemės, toje vietoje išaugo migdolo medis, kurio vaisių paėmusi upės dievo duktė Nana tapo nėsčia ir pagimdė Atį.
• Kiti mitai pasakoja, kad Atis buvo rastinukas arba karaliaus sūnus.
Jo mirties mitų taip pat yra keletas:
• Dėl nelaimingos meilės Kibelei (jis pamilsta Agditę, o ji jį), Atis išprotėja ir išsikastruoja bei mirtinai nukraujavęs miršta. Iš jo kraujo išdygo pavasarinės gėlės ir medžiai. Agditė prašo Dzeuso, kad jo kūnas liktų amžinai jaunas ir nesikeičiantis. Vėliau Atis vėl atgimė ir tapo Kibelės vyru.
• Dėl neištikimybės Kibelei su upės nimfa, ji priverčia Atį taip kentėti, kad jis išprotėja ir išsikastruoja. Jis nemiršta, bet nusprendžia nusižudyti, tačiau Kibelė jam neleidžia ir paverčia jį kėniu.
• Atis Deivės Motinos garbei surengia šventes – orgijas, jį patį vėliau sudrasko Dzeuso pasiųstas šernas.
• Dar daug įvairių variacijų, priklausomai nuo vietovės, tautos, laikotarpio.
Kiekvieną pavasarį Romoje Ačio garbei buvo rengiamos penkių dienų šventės:
• I-a diena buvo gedulo. Kibelės žyniai nukirsdavo kėnį, papuošdavo ir nešiodavo gatvėmis;
• II-ą dieną žyniai šokdavo beprotiškus šokius;
• III-ią dieną žyniai kastruodavosi ir krauju apšlakstydavo altorių ir kėnį;
• IV-ą dieną buvo švenčiamas Ačio prisikėlimas (atgimstanti gamta);
• V-ą dieną buvo ilsimasi.

Palyginimas su Zeitgeist teiginiais
Atis tikrai gimė iš nekaltos deivės (dėl tikslumo žiūrėti pasakojimą aukščiau), kad gimė gruodžio 25 dieną nebuvo rasta jokiuose mituose, nei apie nukryžiavimą nei apie laidojimą kape neminima jokiam mite (rasti mirties būdai pateikti aukščiau), jei negendantį kūną tikrai galima vadinti prisikėlimu – tai pasak vieno iš mitų jis prisikėlė (tačiau gyvybės neatgavo). Prisikėlimą filmo autorius galbūt paėmė ne iš mitų, o iš Ačio žynių praktikuojamos šventės.

Šaltiniai
Mitologijos enciklopedija 1, “Vaga”, 1997, 183 psl
Rytų mitologijos enciklopedija, Rachel Storm, „Gamta“, 2000 m., 24 psl

2.4. Mitra (angliškai: Mithra)

Mitų santrauka
Ši dievybė buvo perimama iš tautos į tautą. Jos variacijos kultų ir legendų žinomą pradedant Iranu (kur manoma, kad prasidėjo šios dievybės kultas) ir baigiant Indija, Armėnija, Egiptu, Graikija, Romos imperija.
Pasak indų mitologijos yra sakoma, kad įsigeidusi gimdyti vaikus Aditė, išverda ryžių aukojimui. Tuos ryžius valgo dievai, o likučius ji pati. Tuomet pastoja ir pagimdo sūnus Dhatą ir Arjaną. Antrą kartą padarius ryžius ir suvalgius likučius, ji pagimdė Mitrą ir Varūną. Tą patį ji dar darė kelis kartus.
Pasak Iranėnų legendos, Mitra gimė iš uolos, turėdama rankose peilį.
Indijoje Mitra laikomas vienu iš dievų, susijusiu su sutartimis, žmonėmis, saule.

Palyginimas su Zeitgeist teiginiais
Mitra pasak vienos iš legendų gimė apvaisinta ne vyro, o pastojo nuo dievų nesuvalgytų ryžių, gruodžio 25 Mitros garbintojai šventė Mitros gimimą. Apie kitus faktus mažai kas buvo rasta, todėl spręsti negaliu.

Šaltiniai
Mitologijos enciklopedija 1, “Vaga”, 1997, 327 psl

2.5. Krišna (angliškai: Krishna)

Mitų santrauka
Indų mitologijoje – aštuntas Višnaus įsikūnijimas. Krišna kartais laikomas geru, teisingu kovotoju, mokytoju (mokė meditacijos saulės dievą, pasekėjus ir pan.). Krišna mene vaizduojamas įvairios odos spalvos: mėlynos, juodos, rudos.
Teigiama, kad Krišna buvo pradėtas karaliaus Kanso (piktas demonas) sesers Devaki ir didiko Vasudev, už kurio Kansas leido jai ištekėti. Kansui sužinojus, jog aštuntasis Vasudev ir Devaki vaikas nužudys jį patį, uždarė juos į kalėjimą ir ten juos laikė. Pirmuosius 6 vaikus Kansas nužudė iškart po gimimo, septintajį tėvams pavyko išgelbėti, o kai jau buvo beveik laikas gimti aštuntajam, kažkoks antgamtiškas balsas visus sargus užmigdė, atidarė duris ir pasakė kaip išgelbėti vaiką. Vasudev slapta nuėjo su katik gimusiu Krišna į giminių namus, kuriems buvo neseniai gimusi mergaitė ir sukeitė vaikus bei grįžo į kalėjimą. Tuomet atėjo demonas karalius norėjo vaiką nužudyti, bet vaikas išskrido pro langą juokdamasis iš karaliaus.
Pasakojama ir Krišnos įvairių herojiškų darbų: nužudė piktąjį demoną karalių, užgesino miško gaisrą, kovėsi už vargšus ir t.t..
Krišna mirė kai po mūšio nuėjęs į mišką pailsėti ir medžiotojas, palaikęs jį elniu, nušovė jį, pataikęs į kairįjį kulną (vien tik tas kulnas buvo pažeidžiamas).

Palyginimas su Zeitgeist teiginiais
Neaišku, kodėl teigiama Devaki yra nekalta, nei rastuose mituose nei enciklopedijoj neradau nieko apie žvaigždę rytuose, kaip ir visi indų dievai ar jų reinkarnacijos atliko daug stebuklų, apie prisikėlimą indų raštuose nerandama, tačiau šiais laikais yra kalbama apie Krišnos prisikėlimą ir manoma, kad tai buvo perimta iš Jėzaus istorijos.

Šaltiniai
Rytų mitologijos enciklopedija, Rachel Storm, „Gamta“, 2000 m., 134 psl

http://www.longlongtimeago.com/llta_myths_krishna.html

http://en.wikipedia.org/wiki/Krishna

2.6. Jėzus Kristus (angliškai: Jesus Christ)

Naujo Testamento santrauka ir palyginimas su Zeitgeist teiginiais
Kadangi daugiausia informacijos apie Jėzų, gauname iš Biblijos, tai ja ir yra remiamasi, kai nagrinėjam Kristaus istoriją.
Jėzus gimė Betliejuje iš nekaltos mergelės, kai ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios. Iš evangelijų nėra žinoma kada Jėzus gimė. Manoma, jog gruodžio 25 diena priskirta, kaip jo gimo diena, 336-tais metais po Jėzaus, norint sujungti pagoniškas šventes (kaip Mitros šventę) su krikščioniškom. Beto tik dalis krikščionių švenčia Jėzaus gimimą šią dieną – stačiatikiai švenčia Šv. Kalėdas sausio 7 dieną.
Žvaigždė rytuose ne tik paskelbė apie Jėzaus gimimą, bet buvo ir kaip kelrodis išminčiams iš rytų. Tuo labiau, kad neaišku ar ta žvaigždė tikrai buvo rytuose, nes žodis „ἀνατολῇ“ reiškia „pakilimas, tekėti ar kilti (astronominis terminas); rytai; aušra“. Todėl ne visuose vertimuose yra minima žvaigždė rytuose kaip ir vertime pateiktame šiame dokumente.
Jėzaus pagarbinti atėjusių išminčių skaičius nėra žinomas ir šiais laikais sakoma, kad jų buvo 3 dėl to, jog jie atnešė 3 tipų dovanas. Deja 3 išminčių teorija negali būti nei paneigta nei patvirtinta.
Būdamas 12 Jėzus tikrai pagal seną žydų paprotį su tėvais nuvyko į Jeruzalę, buvo žydų šventykloje ir ten keletą dienų klausėsi mokytojų mokymo, klausinėjo ir diskutavo. Tačiau nebuvo mokytojas, kaip filmo autorius teigia.
Būdamas 30 metų tikrai buvo pakrikštytas Jono Krikštytojo. Tuomet prasidėjo tarnavimas ir Jis žmones mokė, gydė ir darė įvairių stebuklų. Be daugybės paprastų mokinių, Jėzus turėjo ir 12 rinktinių, kurie visalaik jį sekiojo ir buvo mokomi. Tarnavimo pabaigoje jis buvo išduotas mokinio Judo už 30 sidabrinių, tuomet buvo kankinamas, įžeidinėjamas ir vėliau nukryžiuotas (tuo laikotarpiu Izraelis buvo Romos imperijos valdžioje, kur nukryžiavimas buvo gana dažna bausmė).
Po mirties Jėzus buvo palaidotas kapo rūsyje ir trečią dieną prisikėlė iš mirusiųjų tuo pačiu kūnu, netgi su žaizdomis, gautomis pries mirtį. Nei viena iš filme pateiktų dievybių nėra istorinė asmenybė, tuo labiau jų mirtis neturėjo suteikti išgelbėjimo kitiems. Jėzaus atveju net nekrikščionys metraštininkai, kaip Juozapas ar Tacitas, aprašo, jog Jėzus mirė Poncijaus Piloto nuosprendžiu tuo metu, kai Romą valdė Tiberijus. Kristaus prisikėlimo žinia yra labai ankstyva ir įsišaknijusi į tiesioginių liudininkų pranešimus. Jie patys tai priėmė kaip tiesą, o ne mitologiją.
Po prisikėlimo Kristus dar keliasdešimt dienų pasirodydavo savo mokiniams ar didelėms minioms, mokė juos ir galiausiai su kūnu buvo paimtas į dangų.

Šaltinis

http://www.biblija.lt

2.7. Ištraukos apie Jėzaus gimimą iš Evangelijų (Naujojo Testamento)

Evangelija pagal Matą, 1 skyrius:

18 Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. 19 Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. 20 Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. 21 Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ 22 Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: 23 Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis.“ 24 Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. 25 Jis negyveno su ja kaip vyras, iki ji pagimdė sūnų, ir jis pavadino jį Jėzumi.

2 skyrius:

1 Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies 2 ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti.“ 3 Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. 4 Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. 5 Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: 6 Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą Izraelį.“ 7 Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą 8 ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau.“ 9 Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. 10 Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. 11 Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. 12 Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.

Evangelija pagal Luką, 1 skyrius:

26 Šeštą mėnesį angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, 27 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. 28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ 29 Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. 30 O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! 31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. 32 Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; 33 jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo.“ 34 Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ 35 Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.36 Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, 37 nes Dievui nėra negalimų dalykų.“ 38 Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Ir angelas pasitraukė.

2 skyrius:

1 Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. 2 Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. 3 Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. 4 Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. 5 Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. 6 Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, 7 suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. 8 Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. 9 Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, 10 bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai. 11 Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. 12 Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose.“ 13 Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: 14 „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ 15 Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė.“ 16 Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. 17 Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. 18 O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. 19 Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. 20 Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta. 21 Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose.

3. Kristaus istoriškumas

Apie Jėzų Kristų žinom iš įvairių šaltinių. Pagrindiniai jų tikrai yra Evangelijos, kaip filmo autorius teigia, tačiau be Evangelijų, sudėtų į Naująjį Testamentą, yra ir dar nemažai kitokių istorinių šaltinių:

* Krikščionių parašyti dokumentai
*
o Evangelijos (70 – 100 m.)
*
o Pauliaus laiškai
o Kitų ankstyvųjų krikščionių laiškai
o Apaštalų darbai
o Gnostinės evangelijos
* Ankstyvųjų bažnyčios tėvų darbai (Clement of Rome (100 m.), Ignatius of Antioch (107-110 m.), Justin Martyr, kt.)
* Graikų-Romėnų šaltiniai
*
o Plinty the Younger (112 m.)
*
o Tacitus (116 m.)
o Suetonius
o Josephus (93 m.)
o Kiti (Thallus, Lucian, Celsus)
* Žydų įrašai

Istorikų-metraštininkų šaltinių pavyzdžiai:

Plinijus (Plinty the Younger) buvo Vifinijos Romos gubernatorius Mažojoje Azijoje, sunkiai išgyvenęs atsainų atmetimą. Viename iš jo laiškų, datuojamų apie 112 mūsų eros metais, jis klausia imperatoriaus Trajano patarimo apie tinkamą būdą legaliai susitvarkyti su žmonėmis, apkaltintais krikščionimis. Plinijus sako, kad jis turėjo pasitarti su imperatoriumi dėl šios svarstomos problemos todėl, kad labai daug žminių įvairaus amžiaus, klasės, ir lyties buvo apkaltinti krikščionybe.
Vienoje savo laiško vietoje, Plinijus pasakoja, ką jis žino apie tuos krikščionis:
“Jie buvo pripratę susitikinėti tam tikrą nustatytą dieną prieš auštant, tada jie giedojo įvairias giesmes Kristui, kaip dievui, ir sakė rimtas priesaikas, ne blogiems darbams, bet: niekada neapgaudinėti, nevogti ir nesvetimauti, niekada neklastoti savo žodžio, ir neprarasti pasitikėjimo, kai bus pareikalauta laikytis savo žodžio; po to jie paprastai išsiskirdavo, ir vėliau vėl susirinkdavo valgyti – bet maistas būdavo kasdieninis ir paprastas.”

Gajus Svetonijus Trankvilas (Suetonius) (apie 69-140 m.) rašė savo veikale „Cezarių gyvenimas“ apie maištus, kurie staiga kilo žydų bendruomenėje Romoje imperatoriaus Klaudijaus laikais:
“Kadangi žydai, raginami Kristaus, pastoviai kėlė neramumus, jis [Klaudijus] išvijo juos iš Romos”.
Šis įvykis buvo pažymėtas Apaštalų darbuose 18:2. Atsižvelgdama į žydų persekiojimą tuo metų, kurį mini ši ištrauka, Žydų enciklopedija teigė: “… 49-50 metais, dėl jų tarpusavio nesutarimų dėl Mesijo atėjimo, jiems buvo uždrausta rengti religines pamaldas. Lyderiai, ir daugelis kitų žydų gyventojų, paliko miestą.”

Perduodamas imperatoriaus Nero sprendimą apkaltinti krikščionis dėl gaisro, sunaikinusio Romą 64 m. po Kr., Romėnų istorikas Tacitas (Tacitus) rašo:
„Nero įsikibo į kaltumą [gaisro pradėjimo] ir paskyrė didžiausius kankinimus klasei, nekenčiamai dėl jų bjaurumo, liaudies vadinamai krikščionimis. Christus, iš kurio vardo yra jų pavadinimas, kentėjo didžiausią bausmę [nukryžiavimą], Tiberijaus [14-37 m. po Kr.] valdymo metu, nuo vieno iš mūsų prokuratoriaus, Poncijaus Piloto. Blogiausi prietarai ir vėl prasidėjo ne tik Judėjoje, pirmoje blogio ištakoje, bet ir Romoje, kur susikoncentruoja visi bjaurūs ir gėdingi dalykais iš viso pasaulio ir tampa populiarūs.“

Jozefas (Josephus), kuris dažnai laikomas kaip nepatikimas šaltinis, yra visdėlto priimamas istorikų, manančių, jog Jozefas parašė žinutės pagrindą, o vėliau (apie 3-4 amžių) ji galbūt buvo pakeista krikščionio. Taip pat turbūt svarbu paminėti, jog Jezefas nebuvo krikščionis ir jei bent dalis jo teiginių yra tiesa, yra verta juos paminėti.
Dokumente vadinamame „Testimonium Flavianum“ yra parašyta:
„Apie tą laikotarpį pasirodė Jėzus, išmintingas žmogus, jei tinkama jį pavadinti žmogumi, nes jis buvo paradoksalių švenčių dalyvis, mokytojas žmonių, kurie su malonumu piima neįprastus dalykus, palenkė savo pusėn daug žydų ir graikų. Jis buvo Kristus. Kai Pilotas, apkaltindamas pirmąjį iš mūsų, nuteisė jį ir nukryžiavo, kurie iki tol jį mylėjo ir toliau nesiliovė, nes jis pasirodė jiems trečią dieną ir vėl gyvas, kaip Dievo pranašai ankščiau išpranašavo, bei atliko daugybę kitų nuostabių dalykų, susijusių su juo. Grupė krikščionių, pasivadintų taip dėl jo, iki šiol dar nedingo.“

4. Apie Betliejų, kryžius ir žuvis

Filme sakoma, jog Betliejus, kuris Biblijoje minimas kaip miestas, kuriame gimė Jėzus, yra vieta danguje, o ne žemėje. Tai visdėlto prieštarauja visiems turimiems istoriniams ir archeologiniams tyrinėjimams, kurie teigia, jog Betliejaus miestas tikrai egzistavo dar daug tūkstančių metų prieš Kristų.

http://en.wikipedia.org/wiki/Bethlehem

Filmo autorius teigia, jog kryžius yra pagoniškas simbolis (sudarytas iš zodiako) ir krikščionys panaudojo jį sau. Šis teiginys yra nepagrįstas ir keistas. Kryžių su apskritimu (toks filme rodomas) plačiai naudojo keltai savo ornamentikoje. Tuo tarpu žiūrint į istorinius duomenis, Jėzaus laikais Izraelis buvo įtrauktas į Romos imperijos sudėtį ir čia (kaip ir kitose Romos imperijos dalyse) buvo paplitęs nusikaltėlių bausmės būdas – mirtis ant kryžiaus. Pasak Biblijos, Jėzus ir buvo nukryžiuotas bei mirė ant jo. Krikščionys žinodami kokia žiauri ir skausminga ši egzekucijos priemonė bei suprasdami, kokia svarbi ši Jėzaus mirtis ant kryžiaus, pradėjo naudoti kryžių kaip simbolį ir toks jis liko iki šiol.

Filme teigiama, jog Jėzus atstovauja žuvies zodiako ženklą, kurio simbolis yra dvi žuvys. Filme paminima, jog Jėzus atliko stebuklą pamaitindamas 5000 žvyrų minią dviem žuvimis ir duona. Naujajame Testamente, Evangelijoje pagal Matą 14:17 parašyta: „Jie atsiliepė: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis.““. Įdomu tai, jog filme paminimas tik žuvų skaičius, o duomos kepalų skaičius ne. Panašu, jog minimas tik žuvų skaičius dėl to, jog jis atitinka pasakotojo teoriją. Galbūt geresnis paaiškinimas, kodėl jie valgė žuvį yra tas, jog žuvis buvo populiarus produktas toje vietovėje.
Zeitgeist taip pat sakoma, kad žmonės nežino kai naudoja žuvytės simbolį ir kad jis yra astrologinis pagoniškas simbolis. Aišku, kad tai neatitinka realybės: ankstyvieji krikščionys pradėjo naudoti žuvies simbolį, nes „žuvis“ graikiškai reiškia „IXTHUS“ ir yra akronimas graikiškų žodžių „Jėzus Kristus Dievo Sūnus Išganytojas“. Be to, manoma, kad pirmieji krikščionys galėjo naudoti žuvies simbolį kaip būdą atpažinti vieni kitus jų persekiojimo laikotarpiu.
5. Apie Krikščioniško Dekalogo ir Egipto „Mirusiųjų knygos“ sąryšį

Senajame Testamente yra rašoma, jog Dievas žmonėms per Mozę davė Dešimt įsakymų (Dekalogą). Egipto mirusiųjų knygoje, 125 skyriuje yra užrašyti mirusio žmogaus teiginiai prieš dievus, ko blogo jis nedarė. Mirties knygos variantų rasta daugiau nei vienas ir jie skirtingi tai čia buvo pasirinktas vienas iš jų. Šie tekstai yra siejami ir manoma, kad Senojo Testamento įsakymai yra perdaryti iš Egipto varianto, pridedant naujus ir kai kuriuos išmetant. Pažiūrėkime, kokie yra tie siejami tekstai:

Iš „Mirusiųjų knygos“ 9 knygos, 125 skyriaus (tekste pašalinti kreipiniai į dievus)
(http://www.thenazareneway.com/ebd_book_9.htm) Pakartoto Įstatymo knyga 5:7-21
1. Aš nedariau nuodėmių.
2. Aš neplėšikavau, panaudojant smurtą.
3. Aš nevogiau.
4. Aš nežudžiau nei vyrų nei moterų.
5. Aš nevogiau grūdų.
6. Aš nevogiau aukų.
7. Aš nevogiau dievų nuosavybės.
8. Aš nemelavau.
9. Aš neišnešdavau maisto.
10. Aš nesakiau užkeikimų.
11. Aš nepaleistuvavau, aš nemiegojau su vyrais.
12. Aš nepriverčiau nei vieno verkti.
13. Aš nevalgiau širdies.
14. Aš neužpuoliau nei vieno žmogaus.
15. Aš nebuvau sukčius.
16. Aš nevogiau įdirbtos žemės.
17. Aš slapta nesiklausiau svetimų pokalbių.
18. Aš nei vieno nešmeižiau.
19. Aš nebuvau piktas be priežasties.
20. Aš nebuvau nedoras su kažkieno žmona.
21. Aš nebuvau nedoras su kažkieno žmona.
22. Aš savęs nesuteršiau.
23. Aš nieko neterorizavau.
24. Aš nepažeidžiau įstatymų.
25. Aš nebuvau įpykęs.
26. Aš neuždengiau ausų prieš tiesą.
27. Aš nekalbėjau prieš dievus.
28. Aš nebuvau smurtautojas.
29. Aš nebuvau kivirčų sukėlėjas.
30. Aš nesielgiau per daug skubėdamas.
31. Aš nekišau nosies į svetimus reikalus.
32. Aš kalbėdamas nenaudojau daugiau žodžių nei reikia.
33. Aš nei vieno nesuklaidinau, aš nedariau nieko pikto.
34. Aš nenaudojau burtų prieš karalių.
35. Aš niekada nestabdžiau vandens tėkmės.
36. Aš niekada nepakėliau balso.
37. Aš neužkeikinėjau dievų.
38. Aš nesielgiau arogantiškai.
39. Aš nevogiau dievų duonos.
40. Aš nevogiau khenfu pyragų iš mirusiųjų dvasių.
41. Aš neatėmiau vaiko duonos nei neniekinau savo miesto dievo.
42. Aš neskerdžiau galvijų, priklausančių dievams.

Pakartoto Įstatymo knyga 5:7-21
(http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Is_20)
7 Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.
8 Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. 9 Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, 10 bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
11 Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
12 Laikysies šabo dienos ir švęsi ją, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, tau yra įsakęs. 13 Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, 14 bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo jautis ar asilas, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse, idant tavo vergas ir vergė galėtų ilsėtis kaip tu. 15 Atsimink, kad tu esi buvęs vergas Egipto žemėje, kad išvedė tave iš ten VIEŠPATS, tavo Dievas, galingai pakelta ranka. Todėl VIEŠPATS, tavo Dievas, ir įsakė tau švęsti šabo dieną.
16 Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs, kad ilgai gyventumei ir tau sektųsi žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.
17 Nežudysi.
18 Nesvetimausi.
19 Nevogsi.
20 Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
21 Negeisi savo artimo žmonos.
Netrokši savo artimo namų ar jo lauko, ar jo vergo bei vergės, ar jo jaučio bei asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui’“.

Pateiktame „Mirusiųjų knygos“ tekste, miręs žmogus išsako 42 dievams ko jis nedarė ir kodėl jis yra pakankamai geras, kad nebūtų sumaitintas liūtui krokodilo galva.

Mirusiųjų knyga – senovės egiptiečių magiški tekstai ir iliustracijos papiruso ritiniuose. Jie buvo paliekami mirusiesiems, kad padėtų įveikti gausų pavojų pomirtiniame pasaulyje ir pasiekti palaimingą būvį Aaru – nendrių laukuose, vadinamame dangiškajame Egipte. Tai himnų, litanijų, ritualinių maldų ištraukos, kurias galima pavadinti užkeikimais.
Knygą sudarydavo žyniai, brangiai parduodavo, todėl ją galėjo nusipirkti tik turtingi žmonės.
[http://lt.wikipedia.org/wiki/Mirusi%C5%B3j%C5%B3_knyga]

Tekstų palyginimas:

„Mirusiųjų knyga“
• Yra daug dievų, kuriems reikia paklusti
• Tekstu kreipiamasi į skirtingus dievus sakant ko blogo nedarė
• Duota mirusiems
• Mirusieji tęsia „gyvenimą“, kovodami už savo sielą
• Žmogus teisinasi, norėdamas parodyti, koks jis geras

• Išsigelbėjimas tik turtingiems, įsigijusiems knygą
• Tekstas skirtas tik dievams apgauti, nes nei vienas žmogus negali gyventi tokio doro gyvenimo
• Tekste nėra (Biblijoje yra) apie septintos dienos šventimą, tėvų pagarbą, naudojimą piktam dievų vardus, stabų darymą, turėjimą tik vieną dievą. • Yra vienas Dievas, kuriam reikia paklusti

Biblija
• Dievas kreipiasi į žmones sakydamas, kaip reiktų gyventi, kad išliktų šventi
• Duota gyviems
• Gyvieji laikosi įsakymų ir po mirties nebereikia kovoti
• Žmogus stengiasi laikytis įsakymų, norėdamas pripažinti, kad Dievas yra šventas
• Išgelbėjimas visiems, kas laikosi
• Dievo apgauti niekas negali

• Tekste nėra („Mirusiųjų knygoje“ yra) apie vandens tėkmės sustabdymą, burtininkavimą, širdies valgymą, svetimų pokalbių klausimąsi, pyktį, aroganciją.

Apibendrinant galiu tik pasakyti, jog yra nemažai šių tekstų panašumo, tačiau matomas visiškai skirtingas jų atsiradimas, pritaikymas ir vertė. Kadangi tekstų sąryšis nėra įrodytas, tai dėl jų realaus susijimo spręskite patys.

6. Apie filmo šaltinius

Filmo autorius filmui skirtame tinklalapyje rašo: „For example, some information contained in Part 1 and Part 3, specifically, is not obtained by simple keyword searches on the Internet. You have to dig deeper. For instance, very often people who look up “Horus” or “The Federal Reserve” on the Internet draw their conclusions from very general or biased sources. Online encyclopedias or text book Encyclopedias often do not contain the information contained in Zeitgeist. However, if one takes the time to read the sources provided, they will find that what is being presented is based on documented evidence.“. (http://www.zeitgeistmovie.com/statement.htm)
Mano manymu jis tuo nori pasakyti (kuo aš ir įsitikinau), kad daugumos faktų, pateiktų filme, nerasime eciklopedijose ar internete atlikdami paprastą paiešką. Reikia ieškoti giliau, o tą „giliau“ jis turi omeny, kaip jo nurodytą literatūrą. Viskas būtų puiku jei ta literatūra būtų pirminiai šaltiniai. Deja taip nėra. Vieninteliai pirminiai šaltiniai: Biblija ir „Mirusiųjų knyga“. Pilnas šaltinių sąrašas (52 šaltiniai: knygos, strapsniai, paskaitos, tinklapiai) pateiktas priede.
Autorius filmo medžiagai naudoja įvairių rašytojų knygas, kurios yra teorijos apie pirminių šaltinių kilmę ir reikšmę. Tie autoriai, tokie kaip Acharya S., Gerald Massey, susilaukė daug kritikos iš nagrinėjamų sričių ekspertų dėl knygose pateiktų faktų tikrumo. Šiuo metu šių rašytojų darbai daugiausiai naudojami bei mėgstami kaip šaltiniai misterijų, ateizmo, skepticizmo argumentų patvirtinimui.
Šaltiniai, kurie skirti autorių sugalvotai ar pasiskolintai interpretacijai pateikti, yra nepakankami tokio lygio dokumentiniam filmui paremti. Gaila, bet daugelio ekspertų manymu filme pateikti faktai lieka be įrodymų.
Filmo teiginių patikrinimui galima naudoti daug pirminių šaltinių turintį portalą: http://www.sacred-texts.com.

7. Išvados

Daugumą faktų pateiktų filme galima nesunkiai paneigti. Visgi yra daugelis žmonių teigiančių, kad filmas pateikia istorinius, archeologinius įrodymus. Deja jie tai teigdami negali pateikti jokių pirminių šaltinių, kuriuose galima būtų tai patikrinti. Zeitgeist autorius nepateikia beveik jokių pirminių šaltinių nei filme nei filmo nuoraše (transcript). Ar tikrai vertas dėmesio filmas, kurio duomenys surinkti iš tokio tipo šaltinių?
Daugybė tariamų panašumų tarp krikščionybės ir misterijų yra arba smarkiai perdėti arba suklastoti. Mokslininkai dažnai aprašo pagoniškus ritualus terminais, kurie pasiskolinti iš krikščionybės. Neatsakingas kalbos vartojimas gali privesti prie kalbų apie „paskutinę vakarienę“ mitraizme ar apie „krikštą“ Isis kulte. Yra visiška nesamonė paimti žodį „Išganytojas“ iš Naujojo Testamento konteksto ir panaudoti jį aprašant Oziriui ar Ačiui nors jie ir buvo kažkas panašaus į dievybes-gelbėtojus.
Filme pateikta klaidinanti chronologinė veikla. Reikia atmesti prielaidą, jog kultas turėjo kažkokius įsitikinimus pirmame amžiuje po Kristaus vien dėl to, jog tokius įsitikinimus turėjo trečiame ar ketvirtame amžiuje po Kristaus.
Jėzus, Biblija ir Krikščioniškos tiesos yra atakuojamos jau nuo pat Jėzaus mirties. Tai buvo daroma įvairiais būdais ir per įvairias medijas. Šis filmas yra išskirtinis tik tuo, jog čia pateikti duomenys atrodo įtikinamai ir moksliškai, o kaip ir dauguma tokio tipo filmų yra tik klaidinanti agitacija. Kaip sakoma kaikuriuose propagandiniuose filmuose: nepatikėk iškart visu tuo ką čia pasakiau, o pats patikrink ir tuo įsitikink.
Jei vis dėlto esi tikras, kad visa tai ką aš pateikiau yra melas ir gali pateikti įrodymus, jog filme nurodyti faktai yra tiesa – pateik savo argumentus puslapyje http://zeitgeistchallenge.com ir būsi pirmasis tai padaręs.

8. Priedas

Filmo pirmos dalies šaltinių sąraše yra 197 įrašai. Filmo medžiagai naudojami šaltiniai, atrinkus besidubliuojančius ir išdėsčius pagal abėcėlę:

1. Acharya S.: Suns of God, Adventures Unlimited Press, 2004.
2. Acharya S.: The Christ Conspiracy, Adventures Unlimited Press, 1999.
3. A.L. Berger; Obliquity & Precession for the last 5 million years; Astronomy & astrophysics (1976).
4. Allegro, John – The Dead Sea Scrolls and the Christian Myth, Prometheus Books.
5. Anderson, Karl: Astrology of the Old Testamate, Health Re.
6. Berry, Gerald: Religions of the World, B&N.
7. Bonswick, James: Egyption Belief and Modern Thought.
8. Blavatsky, H. P.: The Secret Doctrine Vol 1.
9. Budge. Sir. E.A. Wallis: The Book of the Dead, Gramercy.
10. Budge. Sir. E.A. Wallis: The Gods of the Egyptions Vol I, Methuen and Co.
11. Budge. Sir. E.A. Wallis: The Babylonian Story of the Deluge and the Epic of Gilgamish, 1929
12. Campbell, Jospeh: Creative Mytholigy- The Masks of God, Penguin.
13. Campion, Nicholas: The Great Year: Astrology, Millenarianism, and History in the Western Tradition, Penguin
14. Carpenter, Edward: Pagan and Christian Creeds, DODO Press.
15. Charles F. Dupuis : Origine de Tous les Cultes, Paris, 1822
16. Churchward, Albert: The Origin & Evolution of Religion.
17. Doane, Thomas.: Bible Myths and Their Parallels in Other Religions.
18. Doherty, Earl: The Jesus Puzzle, A&R.
19. Dowling, Eva S. A, Ph.D: Scribe to the Messenger.
20. Frazer, James.: The Golden Bough, Touchstone, 1963.
21. Freke & Gandy: The Jesus Mysteries, Three Rivers Press.
22. Jackson, John: Christianity before Christ, AAP.
23. Hall, Manly P.: The Secret Teachings of All Ages, 1928.
24. Hazelrigg, John.: The Sun Book, Health Research, 1971.
25. Higgins, Godfrey: Anacalypsis, A&B Books.
26. Graham, Lloyd, Deceptions and Myths of the Bible, Citidel, 1991.
27. Irvin & Rutajit: Astrotheology and Shamanism, The Book Tree.
28. Krupp, Edwin: In Search of Ancient Astronomies, Mcgraw-Hill, 1979
29. King James Version, The Holy Bible, Holman
30. Leedom, Tim.: The Book your Church Doesnt Want You to Read, Truth Seeker.
31. Mackenzie, Donald: Egyption Myth and Legend, 1907.
32. Martyr, Justin: First Apology / The Apostolic Fathers: Martyr and Irenaeus by Philip Schaff. Eerdmans Pub.
33. Martyr, Justin: I Apol., chs. xxi, xxii; ANF. i, 170; cf. Add. ad Grace. ch. lxix; Ib. 233.
34. Massey, Gerald.: The Historical Jesus and the Mythical Christ, The Book Tree.
35. Massey, Gerald. : Lectures- Gnostic amd Historic Christianity,Cosimo Classics.
36. Massey, Gerald.: Lectures, A & B.
37. Massey, Gerald.: Ancient Egypt The Light of The World ,Cosimo Classics.
38. Maxwell, Tice, Snow: That Old-Time Religion,The Book Tree.
39. Moor, Edward, The Hindu Pantheon, Simpson.
40. Olcott, William Tyler : Suns Lore of All Ages, The Book Tree, 1914.
41. Remsburg, John E.: The Christ Myth, Nuvision Pub.
42. Roy, S.B: Prehistoric Lunar Astronomy, Institute of Chronology, New Delhi, 1976.
43. Singh, Madanjeet: ‘The Sun- Symbol of Power and Life, UNESCO Pub., 1993
44. Septehenses, Clerk De.: Religions of the Ancient Greeks.
45. Thompson, R. Campbell (tr. by ): The Epic of Gilgamish, 1928
46. Teeple, Howard M.: The Noah’s Ark Nonsense, Religion and Ethics Institute, 1978
47. Wagner, Leopold: Manners, Customs, and Observances; Jewish Fasts and Festivals 1894
48. Walker, Barbara: Women’s Encyplodia of Myths and Secrets.
49. Weigall, Arthur: The Paganism in our Christianity, Thames & Hudson, 1999.
50. Wells, G.A.: Who was Jesus?, Open Court 1991.
51. wikipedia
52. Wilkes, Charles (translator): Bhagavat-Geeta, 1785.